- pliaunyti
- pliaũnyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo) šnek. 1. intr., tr. plepėti, taukšti niekus: Kiekvienam rūpėjo, ar tai tiesa, ką žmonės pliaunija V.Piet. Negalėjo ramiai pasėdėti, nuolat ginčijosi, pliaunijo V.Kudir. Kas an seilės žuveina, tą ir pliaũnija Rod. Pliaũnija kits kitam niekus J. Gana čia tau pliaũnyt, tu nepraustaburni! Grv. Vis teip savąsias pliaũnyja, nieko gero iš jo neišgirsi Skr. ║ blevyzgoti: Pliaũnyti moki kaip senas vežė[ja]s Up. 2. intr. Ds mušti, pliekti: Kai pradės pliaũnyt par pakinklius, tai žinosi! Užp. 3. tr. krimsti, graužti: Rodos, be dantų, ale kad pliaũnija obuolius ir agurkus! Šš. \ pliaunyti; išpliaunyti; papliaunyti; pripliaunyti; užpliaunyti
Dictionary of the Lithuanian Language.